Aštuonių savivaldybių atstovai – savivaldybių administracijų direktoriai ir seniūnijų seniūnai vizito į Norvegiją metu mokėsi, kaip įgyti visuomenės pasitikėjimą, išjudinti gyventojus iš sąstingio ir įtraukti juos į demokratinius procesus. Galimybę penkias dienas lankytis Norvegijos savivaldybėse jiems suteikė Kauno technologijos universitetas, parengęs projektą „Kaip vietos valdžiai užmegzti dialogą su bendruomene? Lietuvos ir Norvegijos patirties apsikeitimas“.

Ir leidinys, ir patirties įgijimas

Paprojektį įgyvendinanti Kauno technologijos universiteto Savivaldos mokymo centro direktorė Jolanta Vaičiūnienė informavo, kad paprojektį finansuoja Norvegijos finansinis mechanizmas pagal subsidijų schemą „Patirties perdavimo ir bendradarbiavimo ryšių tarp vietinio regiono ir euroregioninio lygio partnerių Lietuvoje ir Norvegijoje stiprinimas“ (Bendradarbiavimo fondas) ir paprojekčio partneriai. Pasikeisti Lietuvos ir Norvegijos savivaldybių darbo patirtimi buvo pakviestos Panevėžio, Joniškio, Pasvalio, Rokiškio, Švenčionių, Šalčininkų, Druskininkų ir Lazdijų savivaldybės. Jos buvo padalytos į dvi grupes. Aukštaitijos savivaldybių – Pasvalio, Panevėžio, Rokiškio ir Joniškio grupė vyko į Bamble, o kitų savivaldybių grupė – į Askimo savivaldybę. Pradėjus įgyvendinti projektą savivaldybių atstovai pirmiausia buvo pakviesti į forumą „Vietos valdžios ir bendruomenės bendradarbiavimas“. Forume taip pat dalyvavo Norvegijos vietos ir regioninės valdžios asociacijos KS atstovas. Forumo dalyviai išklausė paskaitas, patys dalyvavo diskusijose. Iš paprojekčio lėšų bus išleistas specialus darbui skirtas leidinys seniūnams. Paprojekčio įgyvendinimas baigsis rugpjūčio mėnesį surengta konferencija.

Apie savivaldą

Panevėžio, Rokiškio, Pasvalio ir Joniškio savivaldybių atstovų kelionė į Norvegiją prasidėjo sostinėje Osle. Čia savivaldybininkų grupę iš Lietuvos priėmė Norvegijos vietos ir regioninės valdžios asociacijos KS atstovai. Jie supažindino su asociacijos veikla, vietos demokratijos vystymusi. Norvegija suskirstyta į 19 apskričių, veikiančių pagal savivaldybės įstatymus. Apskrityse yra sudaryta 420 savivaldybių. Savivaldybės seniūnijų sistemos, kaip Lietuvoje, neturi. Pati mažiausia savivaldybė, įsikūrusi Šiaurės jūros saloje, teturi tik 260 gyventojų. Ateityje numatyta savivaldybes stambinti, tačiau šiuo klausimu bendros nuomonės parlamente nėra. Norėta naikinti ir apskritis, bet klausimo sprendimas įstrigo nesutarus dėl gydymo įstaigų finansavimo. Dialogo tarp vietos valdžios ir bendruomenės užmezgimo pagrindų Aukštaitijos regiono savivaldybininkai kelias dienas mokėsi Bamble savivaldybėje. Bamble savivaldybę Lietuvos savivaldybininkams pristatė meras Jonas Pieteris Flolø. Prieš rinkimus jis vadovavo policijai. Kol Lietuvoje verda diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų, kelios Norvegijos savivaldybės eksperimento tvarka tai jau išbandė. Vietos valdžios atstovai patikino, kad tiesiogiai išrinkti merai nepriklausė daugumą laimėjusioms partijoms ir jiems buvo labai sunku dirbti. Todėl tokių rinkimų atsisakyta. Savivaldybės taryboje pirmiausia suformuojama valdyba, o ji išrenka merą. Bamblėje tarybą sudaro 27 nariai, o daugumą turi koalicija, sudaryta iš penkių partijų. Norvegijoje rinkimai vyksta visuomet tuo pačiu metu – rugsėjo mėnesį, o balsuoti galima jau nuo liepos vidurio. Mero pavaduotojas savivaldybėje dirba tik penktadaliu etato. Savivaldybės administracijos direktorius nerenkamas, yra valstybės tarnautojas, bet jis turi įgyvendinti išrinkto mero politinę valią.

Politikams ant kulnų lipa jaunimas

Audringais plojimais Aukštaitijos regiono savivaldybininkų buvo sutiktas abiturientės Tinos Amundsen pristatymas Telemarko apskrities administracijoje apie jaunimo įtaką valdžiai. Ji emocingai papasakojo, kaip apskrities vaikų ir jaunimo tarybai pavyko pasiekti, kad eksperimento tvarka savivaldybių rinkimuose pagaliau bus leista balsuoti jaunimui nuo 16 metų amžiaus. Norvegijos jaunimas politikos ir demokratijos pagrindų pradeda mokytis mokykloje. Daug dėmesio tam skiria vietinės valdžios politikai. Kiekvienoje mokykloje yra sudaromos mokinių tarybos. Į jas iš kiekvienos klasės išrenkama po du moksleivius. Savivaldybėse ir apskrityse jau yra sudaromos vaikų ir jaunimo tarybos. Į jas deleguojami vaikai iš visų mokyklų. Bamblės savivaldybėje tokią tarybą sudaro 27 moksleiviai. Bamble savivaldybės vaikų ir jaunimo taryba svarstyti aktualių klausimų renkasi kartą per metus. Prieš susirinkimą kiekvienos mokyklos taryba savivaldybei atsiunčia norimų įgyvendinti priemonių sąrašus. Mokinių parengtoms priemonėms įgyvendinti yra skiriama 140 tūkst. kronų. Taryboje sudaromos koalicijos ir grupės, kurios derasi dėl lėšų skyrimo. Po vaikų ir jaunimo savivaldybės tarybos derybų kiekviena mokykla savo reikmėms įgyvendinti gauna nuo 16 iki 24 tūkst. kronų.

Gyvenimo ratą suka savanoriai

Daliai Aukštaitijos regiono savivaldybininkų buvo suteikta galimybė susipažinti su savanorių darbu. Kiekvienas norvegas priklauso mažiausiai dviem savanoriškosioms draugijoms, todėl 4,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje per metus nemokamai atliekama tiek darbo, kiek už atlyginimą atliktų 115 tūkst. darbuotojų. Savanoriškam darbui taip pat reikia lėšų, todėl organizacijos jų gauna pačios – užsidirbdamos, rinkdamos, rasdamos rėmėjų. Savivaldybė tik išlaiko jiems suteiktas patalpas. 2010 m. Bamble savivaldybėje yra įregistruota apie 200 savanoriškų organizacijų. Toks darbo principas labai patiko Lietuvos savivaldybininkams.

Atliekų surinkimo aikštelėje – daiktų mainai

Norvegai atliekas rūšiuoja namuose, ir jiems jų nereikia tempti į atskirus atliekų rūšiavimo konteinerius, nors didžiagabaritines ir pavojingas atliekas už tą patį abonentinį mokestį, kuris metams siekia 2500 kronų, jie gali nemokamai atvežti į atliekų surinkimo aikštelę. Kiekviena norvegų šeima gauna po du konteinerius. Į vieną dedamas popierius, į kitą – jau maišeliai su kitomis išrūšiuotomis atliekomis. Atliekų surinkimo aikštelėje stovi speciali palapinė daiktų mainams. Į ją atvežami veikiantys, bet buityje nebenaudojami prietaisai, įvairūs kiti daiktai. Pastaruosius gali pasiimti kiti žmonės. Savivaldybininkams lankantis atliekų surinkimo aikštelėje palapinė buvo užkrauta slidėmis. Greta palapinės stovi konteineriai, į kuriuos galima sumesti drabužius, avalynę, rankines, pirštines, kepures. Savanoriai surinktus drabužius išplauna, dalį jų parduoda, kad turėtų veiklai, o kitus išdalija sunkiai besiverčiantiems asmenims.

Audronė BALTUŠKAITĖ, Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos seniūnė

“Savivaldybių žinios”, Nr. 16 (528), 2010-05-13, „Norvegijos demokratijos pamokos“